Nicolae Ceauşescu ir jo žmonos Elenos valdymas rumunams atnešė visuotinį skurdą. Vargą kentė net karininkai ir Rumunijos komunistų partijos (PCR) valdytojai. Ceauşescu atmetė ir TSRS vadovo Michailo Gorbačiovo forsuojamas reformas. 1989 m. gruodį Timisoaros mieste kilo maištas, o Rumunijos komunistų partijoje buvo surengtas sąmokslas prieš tironą. Ceauşescu įsakė kariuomenei ir politinei policijai Securitate numalšinti sukilimą, bet per susirėmimus Bukarešte armijos daliniai pradėjo remti maištininkų pusę. Diktatorių su žmona suėmė jiems bandant pabėgti, o gruodžio 25 dieną paskelbė mirties nuosprendį ir juos sušaudė. Taip buvo įvykdyta Nacionalinio gelbėjimo fronto tarybos valia. Tarybai vadovavo Ione Iliescu, buvęs artimas diktatoriaus bendradarbis.
Kovose žuvo 1104 žmonių (civilių, karių ir Securitate agentų). 1990 m. Nacionalinis gelbėjimo frontas (FSN), sudarytas daugiausia iš buvusių PCR veikėjų, perėmė administracijos, kariuomenės, radijo ir televizijos kontrolę, o PCR delegalizavo. Buvo trukdoma veikti besiformuojančioms politinėms partijoms. Dėl to 1990 sausio 24 dieną kilo opozicijos protestai. FSN nurodymu sausio 28 demonstruotojus išvaikė Jiu slėnio kalnakasiai. Susirėmime sužeista keliasdešimt žmonių. Po to kalnakasiai dar du kartus Iliescu nurodymu terorizavo sostinės gyventojus. Per keturias dienas trukusią jų invaziją į Bukareštą birželio mėnesį žuvo 8 žmonės, o sužeistų buvo apie tūkstantis.
Tuo pat metu Transilvanijoje (Septynpilyje) didėjo vengrų ir vietinių rumunų konfliktas. Kovo 19 dieną Târgu Mureș mieste jis peraugo į riaušes. Žuvo 3 vengrai ir 2 rumunai, o 278 žmonių sužeista. Tvarką sugrąžino kariuomenė.
Nepaisant neramumų, gegužės 20 dieną Rumunijoje įvyko rinkimai – vienu metu parlamento ir prezidento. Parlamento rinkimuose, dalyvaujant net 86 procentams rinkėjų, FSN oficialiai gavo 66,3 procentus balsų. Antrą vietą pasiekė Demokratinė Rumunijos vengrų sąjunga (UDMR), laimėjusi 7,2 procentus balsų. Opozicinei Tautininkų-liberalų partijai (PNL) atiteko tik 6,4 procentai balsų. Prezidento rinkimus pirmame ture laimėjo Ion Iliescu, už kurį oficialiai balsavo net 85 procentai rinkėjų.
Opozicija kaltino Iliescu rinkimų klastojimu. Kilo nauja protestų banga. Numalšinusi pasipriešinimą, vyriausybė, kuriai pradėjo vadovauti aukštosios mokyklos dėstytojas Petre Roman, paskelbė reformas. Jų tikslas – įvesti Rumunijoje rinkos ekonomiką. O FSN, disponuodamas daugiau nei 2/3 vietų parlamente, parengė naujos konstitucijos projektą. Ji buvo priimta tik 1991 m. lapkritį.
