Baigiantis 1989 metams Bulgarijos komunistų partijos reformatoriai nuvertė diktatorių Todorą Živkovą ir pradėjo politinės sistemos pertvarką, tikėdamiesi, kad tai jiems leis išsilaikyti valdžioje. Dalinis liberalizavimas sudarė sąlygas dinamiškai kilti ir iki tol buvusiai silpnai opozicijai. Kadangi žmonės buvo masiškai nepatenkinti vyriausybe, valdžia nusprendė susėsti su opozicijos atstovais prie Apskritojo stalo. Derybos, vykusios nuo 1990 m. sausio iki gegužės, nulėmė tolesnių pokyčių kryptį.

Pasiektas susitarimas numatė politinio gyvenimo demokratizavimą bei laisvus rinkimus į parlamentą ir į Didįjį Nacionalinį Susirinkimą, kuris turėjo priimti naują konstituciją. Tuo pačiu buvusiems komunistų partijos nariams leido išlaikyti politinę poziciją ir išvengti atsakomybės. Nors 1990 m. pradžioje Živkovas, kaltinamas piktnaudžiavimu valdžia, buvo areštuotas, niekada taip ir nebuvo nubaustas. Postkomunistai laimėjo 1990 m. birželio 10–17 vykusius rinkimus.

Bulgarija buvo vienintelė Vidurio Rytų Europos šalis, kuri pirmus demokratinius rinkimus susiejo su naujos konstitucijos parengimo klausimu. Jau 1991 metais priimta konstitucija sukūrė pagrindus pereiti iš komunizmo į demokratiją. 1990 m. viduryje parlamentas patikėjo prezidento postą Želu Želevui, kuris vadovavo opozicijos šaliai prie Apskritojo stalo. 1990 m. Bulgarija užmezgė diplomatinius santykius su NATO ir pradėjo bendradarbiavimą su ES. Tų pačių metų pabaigoje parlamentas paskelbė rezoliuciją, kurioje pareiškė norą ateityje įstoti į ES.