Nuo 1944 m. Lietuva tebebuvo okupuojama sovietų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje, Lenkijoje susikūrus „Solidarumui” ir Michailui Gorbačiovui pradėjus reformas, Lietuvoje sustiprėjo visuomenės judėjimas. Plačiai pritarta nepriklausomybės idėjai. Pokyčiai apėmė ir Lietuvos komunistų partiją, kurioje nugalėjo nepriklausomybės šalininkai, 1989 m. pabaigoje nusprendę atsiskirti nuo TSKP. To proceso nesustabdė Michailo Gorbačiovo vizitas 1990 m. sausio 11-13 dienomis, į kurį lietuviai atsakė nepriklausomybės mitingu. Jame dalyvavo apie 250 000 žmonių. Vasarį LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriuo pripažino Lietuvos įstojimo į TSRS aktus negaliojančiais. Sovietų armijos buvimas pripažintas neteisėtu. Sugrąžintos tautinės ir religinės šventės.
Vasario 24 įvyko pirmas parlamento rinkimų turas. Rinkimai buvo visiškai laisvi, nes pagal 1989 pabaigos ir 1990 pradžios nutarimus juose galėjo dalyvauti kandidatai ne komunistai, o rinkimo teisę turėjo tik Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turintys žmonės (todėl negalėjo balsuoti ten dislokuoti TSRS kariai). Juos laimėjo 1988 m. birželį įsteigto Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atstovai – suverenumo ir demokratizavimo šalininkai. Išrinktos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku ir kartu valstybės vadovu tapo Sąjūdžio lyderis muzikologas Vytautas Landsbergis. Kovo 11 d. buvo priimtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas, pabrėžiantis tarpukario nepriklausomos valstybės istorinį tęstinumą. Aktas užtikrino sienų neliečiamumą bei žmogaus, piliečio ir etninių bendrijų teises. Sugrąžintas pavadinimas – Lietuvos Respublika ir istorinis herbas – Vytis. Kovo 17 suformuota pirmoji atgimusios Lietuvos vyriausybė, kurios pirmininke išrinkta Sąjūdžio veikėja Kazimira Prunskienė. Šias pareigas ji ėjo iki 1991 m. pradžios, atsistatydino dėl ekonominės krizės.
Lietuvos atsiskyrimo aktas, kuris tapo pavyzdžiu kitoms sovietų respublikoms, sulaukė aiškaus TSRS pasmerkimo. Gorbačiovas pareiškė, kad aktas yra neteisėtas ir reikalavo jį panaikinti. Reikalavimą Lietuva atmetė. Kovo 22 Gorbačiovas išleido įsaką dėl papildomų priemonių, užtikrinančių tarybinių piliečių teises, saugančių TSRS suverenumą Lietuvos teritorijoje, kuriame nurodė atimti lietuviams ginklus. Lietuvos derybos su sovietų valdžia nedavė rezultatų. Įtampa augo. Kadangi Lietuva nepakluso sovietų ultimatumui, balandį Maskva jai paskelbė ekonominę blokadą ir sustabdė naftos bei apribojo dujų ir kitų žaliavų tiekimą, tikėdamasi, kad esant sunkiai ekonominei padėčiai visuomenė stos prieš naują valdžią. Atsirado aprūpinimo prekėmis problemų. Maskva gąsdino lietuvius armija, užimančia vieną po kito viešuosius objektus. Siekdama sukurti sąlygas deryboms ir užbaigti blokadą, birželį Aukščiausioji Taryba, veikiama Vakarų valstybių, priėmė moratoriumą dėl Kovo 11 akto. Liepą blokada buvo atšaukta.
Rugsėjo 19 d. Lietuva paskelbė protestą prieš TSRS bandymus destabilizuoti padėtį valstybėje. Lapkritį priėmė pareiškimą dėl teisės atsisakyti tarnybos svetimos valstybės kariuomenėje, todėl lietuviai išėjo iš sovietų armijos. 1990 metais Lietuva stengėsi aktyviai veikti tarptautinėje politikos arenoje ir stiprinti ryšius su kitomis Pabaltijo respublikomis. Vakarų valstybėse pradėta steigti Lietuvos informacijos biurus, kurių pagrindu vėliau kūrėsi diplomatinės atstovybės. Pirmoji atstovybė atidaryta spalį Osle. Gegužės 12 d. Taline Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai atnaujino Baltijos valstybių tarybos, įsteigtos 1934 m. rugsėjo 12 d., veiklą ir įsipareigojo teikti tarpusavio pagalbą atkuriant nepriklausomybę. Pirmas susitikimas įvyko birželio 6 d. Jūrmaloje (Latvijoje), kur buvo nutarta priimti bendrą derybų su TSRS strategiją. Liepą vykusiame posėdyje respublikų siekius parėmė Borisas Jelcinas, kuris siūlė dvišales derybas. 1990 metų viduryje Lietuva sudarė ekonominio bendradarbiavimo sutartį su Rusija 1991 metams.
Tačiau Gorbačiovas vis dar nepripažino respublikų nepriklausomybės siekių ir stengėsi išlaikyti TSRS visumą. Tuo tikslu jis siūlė sudaryti naują sąjungos sutartį. Gruodžio 24 pranešė apie numatomą referendumą šiuo klausimu, bet Pabaltijo respublikos, nepaisant spaudimo, nesutiko. Lietuva atsisakė išsiųsti delegatus į gruodžio TSRS liaudies deputatų suvažiavimą. Derybos su sovietine valdžia tęsėsi iki 1990 metų pabaigos, tačiau nedavė jokių rezultatų ir gruodį buvo nutrauktos. Taip pat gruodį Lietuvos gatves pradėjo patruliuoti sovietų kariai, kurie tikrino praeivių dokumentus. Tai buvo bandymas palaužti lietuvius, boikotuojančius tarnybą sovietų armijoje. Sovietinė propaganda Lietuvą vaizdavo kaip šalį, paskendusią krizėje. Mėginimai įbauginti nebuvo veiksmingi. Gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutraukė Nepriklausomybės akto moratoriumą. 1991 m. sausio 11 d. Lietuvoje prasidėjo sovietų kariniai veiksmai, kurių metu buvo pralietas kraujas. Tačiau galutinai jie patyrė fiasko. Lietuva savo nepriklausomybę apgynė.
